Namų istorija
Broliai Mikas ir Kipras Petrauskai 1924 m. sudarė sutartį su Kauno miesto valdyba, Žaliajame kalne išsinuomojo žemės sklypą ir pradėjo statyti dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą pagal inžinieriaus Aleksandro Golovinskio projektą. Pastato struktūra ir architektūra buvo priderinta prie suplanuotos pusapvalės aikštės Vydūno ir J. Janonio gatvių sankirtoje. Namas baigtas statyti 1925 m. Šešių butų pastatą šildė rūsyje įrengta centrinio šildymo katilinė. Už namo buvo didelis kiemas, garažas, ūkiniai pastatai, didelis sodas ir daržas.
Operos solistas Kipras Petrauskas su savo šeima įsikūrė antrame namo aukšte, kur gyveno iki 1948 m. Pirmame aukšte apsigyveno kompozitorius Mikas Petrauskas su sūnumi Adakriu, vėliau – su antrąja žmona Ona ir dukrele Protele, o Adakris su savo žmona Salomėja Vilkaite persikėlė gyventi į palėpę. Kurį laiką viename iš butų gyveno Elenos Petrauskienės motina Paulina Žalinkevičienė ir sesuo Eugenija. Kiti butus buvo nuomojami, viename jų veikė Vlado ir Bronė Kateivų įsteigta pirmoji Lietuvoje neakivaizdinio mokymo įstaigą „Kalbaneum” (nuo 1938 m. – „Savišvieta”).
Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje 1940 m., sovietų valdžia nusavino Petrauskų namą, bet buvo suteikta teisė nemokamai naudotis dviem butais. Į kitus namo butus buvo įkelti gyventojai. 1970 m. praėjus metams po K. Petrausko mirties, name įkurtas K. Petrausko memorialinis muziejus. Jis duris lankytojams atvėrė tik po septynerių metų – reikėjo iškeldinti namo gyventojus, sukaupti eksponatus būsimoms ekspozicijoms, restauruoti apleistą pastatą ir pritaikyti gyvenamąsias patalpa muziejaus reikmėms.
2006 m. atlikus interjero ir eksterjero polichrominius tyrimus, atkurtas K. Petrausko memorialinis butas, restauruoti autentiški pastato elementai: fasado dekoras, balkonai, teraco laiptinė ir turėklai. 2023 m. M. ir K. Petrauskų namas, kartu su Naujamiesčio ir Žaliakalnio vietovės gamtiniu-urbanistiniu karkasu bei čia stovinčiais architektūros paminklais, pateko į UNESCO pasaulio paveldo vertybių sąrašą